<embed src=”http://www.fabchannel.com/embed/player.swf?ap=artist.jose_james” mce_src=”http://www.fabchannel.com/embed/player.swf?ap=artist.jose_james” type=”application/x-shockwave-flash” width=”400″ height=”350″ allowFullScreen=”true”></embed>

<embed src=”http://www.fabchannel.com/embed/player.swf?ap=artist.benny_sings” mce_src=”http://www.fabchannel.com/embed/player.swf?ap=artist.benny_sings” type=”application/x-shockwave-flash” width=”400″ height=”350″ allowFullScreen=”true”></embed>

Si Scott - ištaškantis raides, labai aptakus ir gražus. Bejausmį ir beprasmį žodį paverčiantis menu. Nebežinai ką užsirašyti ant t-shirt’ų?

Ok, here I am!

Šiais metais nespėjau webdunuliui pavymui, nespėjau dirbti ir rašyti vienu metu,
tačiau tai nereiškia kad nenaršiau savo interneto. Ką radau, tą rodau.
Nuotaikingai pasityčioti iš žmogiškų fizionomijų galima čia:
Monoface.

Gali būti, kad ateityje spausiu ranką ne tik norėdamas pasilabinti, bet ir apsikeisti informacija: mano mūvimas personalinis ”informacijos žiedas” (information ring) perduos visą reikalingą informaciją susitikimu metu ir, be abejo, laisvalaikiu. O kaip tas veikia?

Komplekte - asmens kortelė ir žiedas, pasikraunantis nuo kūno temperatūros ir veikiantis Bluetooth arba Wi-Fi režimu. Mūvi žiedą ant dešinės ir spaudinėji rankas. Rankų paspaudimo metu, žiedai aktyvuojasi ir apsikeičia informacija. Norėdamas peržiūrėti informaciją, prijungi žiedą prie kortelės, kurioje matomi visi sutiktų žmonių rekvizitai. Arba - prispaudaliojęs pakankamai rankų, vakare grįžti prie savo stacionaraus namų ekrano, įkiši pirštą į ring-in jungtį ir matai visus savo tądien sutiktus žmones. Ir jokių vizitinių kortelių!
Kažkiek papildomai prikūriau, tačiau inspiravo tūlas Hideaki Matsui su komanda (iš Taivanio; įdomu - juk taivaniečiai lankstosi pasisveikindami) - čia yra jo interviu.

“There are 2 types of music - good and bad”,- sako Tim Scott. Kas ta bad - nežinau, nes tokios jis niekada negroja.
Jis yra mano muzikinis autoritetas jau kurį laiką ir favourite DJ, laikiau jį kaip brangenybę paslaptyje, bet šiandien sumaniau paviešint, nes tarp jūsų tikrai yra tokių, kuriems Tim Scott’as pataškuos ant i. Man jis toks pat didis kaip ir Gilles Peterson, tačiau jei pastarasis yra vaikščiojantis muzikos guru, į save siurbiantis absoliučiai viską nuo neolitinio jazz iki futuristinio swirl-house (tokio dar nėra), Tim’as sėdi samurai.fm, o tiksliau Liverpool’yje ir gamina tokius tikslingus ir mane rezonuojančius mix’us (set’us), kad jaučiuosi beviltiškai laimingas ir skęstantis muzikos okeane.

“Kokią muziką klausai?” “Viską, kas yra džiazas, o džiazas yra vandenynas, o džiazas jau seniai išėjo iš savęs, išsiplėtė ir tapo galaktika, o toj galaktikoj daug žvaigždžių, tai dabar stoviu ir raškau jas, nu” (aut.past.)

Visi, kas neabejingi šiai rašliavai, turėtų staigiai mygti sekančias nuorodas ir panirti į Tim’o Scott’o muzikos pasaulį:

» 2Types with Tim Scott ,

o apie jį patį - www.trustthedj.com/TimScott

Ji graži, patraukli, artistiška - dailia iškirpte ir šukuosena, labai moteriška, nepakenčia neveiksnumo ir betikslio dėbsojimo. Ji labai imli ir žingeidi, ji - Ms. Dewey - naujoji paieškos sistema, konkurentas nuobodžiajam “Google”. Ji sako, kad tuoj valdys pasaulį, ir aš tikiu, nes manau, kad jau seniai pasaulio pusę gražios moterys valdo (t.y. nesupraskit neteisingai).

Toks tapytojas visad sutraukia pilnas parodų sales, nes jo išraiškos priemonės - labai suprantamos ir realistiškos. Ar tai turi kažkokią išliekamąją vertę - ne man spręsti, tačiau vaizduojamų situacijų herojai verčia spausti next mygelį ir perstatyti kojas šalia kito paveikslo. Tie šiuolaikiniai žmonės Rodgers’o paveiksluose - susvetimėję, persisotinę ir, rodos, niekada nesišypsantys individai. Gražūs, bet vulgarūs. Taip, šiuo atveju matomi teptuko potėpiai šiose realistinėse kompozicijose - įtaigu.
Rodgers’as turėtų dabar būti madingas salonuose. Man patinka. Nes, nu, panašiai mes ir gyvenam..
Čia jo darbai:
  
O čia jo tinklapis:
www.terryrodgers.com

Štai kas toks video remix’as: vaizdą gali scratch’uoti kaip plokštelę, dėlioti koliažus, net Antonio antakį gali kyloti kaip panorėjęs! Pažaisčiau, ale nėra laiko. Tai galiu nors pažiūrėti:

“Lakuoti ilganagiai pirštai spaudžią colt’o rankeną,
primerktos akys po ilgomis blakstienomis nutaiko taikiklį,
pirštas glosto gaiduką, pokšt! - šūvis,- ji nebuvo pasirengusi atatrankai:
akyse nuostaba, tankiai alsuodama nuleidžia ginklą, o tu ne nežinai, kaip reaguoti:
taip gražu ir pavojinga - moteris su ginklu..”

Tai ištrauka iš knygos, kurios neparašysiu (kvepia detektyvu), bet, manau keletą ditirambų tam skirčiau. Nė neįtariau apie egzistuojantį “Girls with Guns” kultą, tam skirtų tinklapių radau mažiausiai 2. Kvepia fetišu, tad linktelėju labai atsargiai:
Girls With Guns - Indicies By Gun

Visada smalsu, kur link evoliucionuoja mūsų daiktai. Nors automobiliai visdar su ratais (o juk jau 2006-ieji!), štai mobilieji tuoj praras mygtukus. Ir šiaip keis spalvas. Ir nesuduš ant žemės, nes bus ekstralengvi. Ir šiaip galit paskaityti patys: apie BenQ-Siemens’s Black box ir Nokia’s aeon.