Adomas blogas

Aš to laukiau! Aš to jau kurį laiką laukiau ir galvojau, kurgi tas albumas, kurį klausant galėčiau plėšt marškinius ir nuogint širdį? Tas, kuris tampa kertiniu kuriam laiku, kuris gerokai paeikvoja audio aparatūrą? Senokai tokį klausiau!
Vat štai: Klein records pristato duetą “Mummer”, kurių biografiją vagoja iškalbingi faktai: profesionalus džiazo saksofonistas, prodiuseris, kompozitorius ir bliuzo, soulo, gospelo vokalistė, žodžiu, ką aš komentuoju, muzika juk ne faktais gyva…
Išskirčiau bosinę liniją (visur) ir harpą aštuntam gabale (”When I Go Home” - kažkoks neo-post-country), nors man plaukai raitosi iš pasigėrėjimo “Love To Be” (kokie styginiai!).
Nu paklausyk:

Some people jau seniai laipioja dangoraižiais ir šokinėja parašiutais, bet pasakyki, argi ne geriau vėliau negu niekad išbandyti šį bei tą, nuo ko vėliau pasakojant įspūdžius klausančiajam/-jai rankų plaukai pagaugais eina?
Kai dabar pagalvoji, nėra taip itin pavojinga (ekstremalu - sparčiai populiarėjantis sinonimas), buriuoti jachta skersai Baltiją, neviršijus laivo galimybių. Ak, jachta - tobulas žmogaus kūrinys: viskas apgalvota iki detalių. Ji nenuverčiama ant šono (gal tik teoriškai)! O į bures gali žiūrėti valandų valandas: taip pažaboti vėją?..
Savo menkystę suvoki praradęs žemę horizonte ir pamatęs gyliamačio skaičių: apačioj šimtas trylika metrų vandens, aplink - 90 km radiusas iki horizonto. Vien vanduo!
Apie jūrligę nekalbėsim. Tebūnie pačiam staigmena (gal tamsta nesergi?). Vargšas organizmas (vestibiularinis ap.) klausia, kaip jam elgtis, kai horizontas svyruoja kaip sūpuoklės. Išbandykite greipfrutą, citriną ar imbierą - gal padės!

Grįžau iš atostogų aš.
Buvau Bosnijoj, ten ir HercEgovina.
Sarajevas - miestas tarp keturių kalvų. Nežinia, ar jie pradėjo jį taip vadinti dėlto, kad taip gražiau skamba, ar kad kalvose įsikūrę serbų snaiperiai šaudė gyvus taikinius. Serbai šaudė ir pastatus: daugybė kulkų žymių fasaduose, asfalte.
Negyvų namų apstu visame mieste: žiojėja tuščios angos, želia medžiai stoguose. Tačiau, rodos, tai tėra vienintelis prieš dešimtmetį vykusio karo požymis: žmonių veiduose nematai jokių randų ir skausmo, gatvėse nejauti jokio pavojaus, saulė šviečia ir mėnulis spingsi.
Tokia štai glausta mano literatūra.
O kelionės nuotraukas pateikiau čia.

Aš su visu savo paties blogiu ir blogu iškeliauju atostogų. Įvykis tikrai neeilinis.

O galybe, laisvo laiko,
leiski, atsilaušiu,
ir, kišenėje suspaudęs,
širdyje dainuosiu:
“o pasauli, o pasauli,
pas Tave aš ateinu!..”

Tūlas pilieti, prisimink Donelaitį, kurs mūsų kalbą iškėlė į aukštybes! Skaitant “Metus” dar ir dabar širdis dainuoja.
Įdomiausia tai, kad kiekvienam sezonui, kiekvienai savaitei ir kiekvienai nuotaikai atrasi eilutę. Kaip ir dabar:

Tankiai mes tvanke prastai maišydami skinkį
Ir vandens malkus iš klano semdami gėrėm.
Prakaito taip daug nuo veido mums nulašėjo,
Kad per nosį teškančios vis ritosi srovės.
Ak, mes biedžiai, ak, visur didei prisivargom!

Ačiū, Giedriau!

Tamsiuose namų ir ofisų užkaboriuose visdar mėtosi Kauno “Liepsnos” degtukų dėžutės. Kartais randi kokią vieną besimėtančią besibaigiančią ant stalo su valančininkų antialkoholiniu lozungu. Pvz.:

Veltui vargau vaikystėje ir klijavau cigarečių pakelius ant sienos prie skalbyklės: visus pasaulio pakelius radau čia.

Aš labai dėkingas Noruišiui (ex-mazilis) už priminimą. Keista, kai pamiršti įsigyti daiktą, kurį buvai nusprendęs nusipirkti, kai tik galėsi. Pagaliau išsprendžiau savo klausimą pentax-minolta-canon-5-6-7-mpx-12x-optical-zoom-etc. Atsakymas: Lomo!
Atsidėkodamas reklamuoju “lomo dienos: lomo funk” - šį šeštadienį archsąjungos pilyje. Čekiraut čia:

O įsigijau šiandien keturių linzių Actionsampler Flash lomokamerą, turėtų atvykti po 5 dienų. Palaukiam!
Beje, senukas Ломо Компакт Автомат prikeltas naujam gyvenimui. Jis turėtų būti sekantis mano pirkinių krai-te-lė-je.

“Hello, my name is James A.W. Mahon and I’m your divorce lawyer. Here’s my card, please, take it. It’s for you both…”
Idėja, ir dar kartą idėja!
Stovėdamas ant skyrybų slenksčio su antrąja puse ties advokato kontoros slenksčiu dar kartą susimąstai, ar verta plėšti kortelę į dvi dalis.

Kokios lovos, viešpatėliau,- aš pats miegu ant 180 cm pusantrinės lovelės su dviem galvūgaliais! Kai čiaudau, ji juda ir girgžda. Mano lova (aš jos nepažįstu ir nepirkau) yra išgulėta, su spyruokliniu čiužiniu, ir, toks įspūdis, pagaminta pagal užsakymą: nuo sienos kampo iki radiatoriaus rezervo lieka vienas centimetras! Sunku įtikėti tokiu atsitiktinumu. Tokios lovos yra reliktas, jų niekas nebeparduoda.
Tiesą sakant, tai ne mano lova. Aš ją nuomoju. Kartu su viena pagalve ir butu.

Gerbiamas skaitytojau, ši savaitė kupina šviežių naujienų lovų pasaulyje.
štai viena:
o štai antra:
Read the rest of this entry »

Ši šviežia šiluma, called pavasaris, prie kurios visdar nepripratęs, nes nesupranti kaip rengtis, ir likusią dienos dalį tempaisi švarką ant peties, virsta neveiksna ir ištižimu (bent iki vakaro, kol karštis atlėgs). Kompiuteris tampa tinkamas postringavimams, bet ne rimtam darbui.
Pasakysiu, aš pagaliau šiandien susivokiau užsidirbęs tiek, kad galėčiau sau leisti nedirbti…
…Bent šį savaitgalį, cha-cha
Ta prasme, aš toliau norėtau apžvelgti savo interneto aktualijas. Paskaityk.

Šiuo projektu paliečiami visus jaudinantys klausimai: kodėl skaičiuojame dešimtainėje sistemoje? kodėl para turi 24 valandas ir kodėl savaitėje septynios dienos? ir kodėl valanda turi 60 sekundžių? ir kodėl turime dešimt pirštų? nors apie piršus tiek to..
Sprendimas toks, ir jis smagiai įtikinantis. Pagaliau aritmetika bus įkandanama bet kokio amžiaus grupių vaikams:

Tereikia reformuoti kalkuliatorių ir laikrodžių gamybą.