mummer – soulorganismstate

Aš to laukiau! Aš to jau kurį laiką laukiau ir galvojau, kurgi tas albumas, kurį klausant galėčiau plėšt marškinius ir nuogint širdį? Tas, kuris tampa kertiniu kuriam laiku, kuris gerokai paeikvoja audio aparatūrą? Senokai tokį klausiau!
Vat štai: Klein records pristato duetą “Mummer“, kurių biografiją vagoja iškalbingi faktai: profesionalus džiazo saksofonistas, prodiuseris, kompozitorius ir bliuzo, soulo, gospelo vokalistė, žodžiu, ką aš komentuoju, muzika juk ne faktais gyva…
Išskirčiau bosinę liniją (visur) ir harpą aštuntam gabale (“When I Go Home“ – kažkoks neo-post-country), nors man plaukai raitosi iš pasigėrėjimo “Love To Be“ (kokie styginiai!).
Nu paklausyk:

Ekstrymai. Vienas.

Some people jau seniai laipioja dangoraižiais ir šokinėja parašiutais, bet pasakyki, argi ne geriau vėliau negu niekad išbandyti šį bei tą, nuo ko vėliau pasakojant įspūdžius klausančiajam/-jai rankų plaukai pagaugais eina?
Kai dabar pagalvoji, nėra taip itin pavojinga (ekstremalu – sparčiai populiarėjantis sinonimas), buriuoti jachta skersai Baltiją, neviršijus laivo galimybių. Ak, jachta – tobulas žmogaus kūrinys: viskas apgalvota iki detalių. Ji nenuverčiama ant šono (gal tik teoriškai)! O į bures gali žiūrėti valandų valandas: taip pažaboti vėją?..
Savo menkystę suvoki praradęs žemę horizonte ir pamatęs gyliamačio skaičių: apačioj šimtas trylika metrų vandens, aplink – 90 km radiusas iki horizonto. Vien vanduo!
Apie jūrligę nekalbėsim. Tebūnie pačiam staigmena (gal tamsta nesergi?). Vargšas organizmas (vestibiularinis ap.) klausia, kaip jam elgtis, kai horizontas svyruoja kaip sūpuoklės. Išbandykite greipfrutą, citriną ar imbierą – gal padės!