Mano dėdukas Juozas Kondratas aka Juozas Žemdirbevičius laisvalaikiu kuria eiles ir siunčia jas į periodinę spaudą. Deja, cenzūra yra gaji ir šiais laikais, o ypač rajonuose, kurie priklausomi nuo Centro (o kaipgi!), tad kūryba, kaip supratau, taip nė karto ir nebuvo publikuota. Skaitytojo dėmesiui pateikiu vieną iš dėduko šedevrų.
Laiškas Prezidentui
Lietuva Tėvyne, kuo tu pavirtai?
Ponas Prezidente, argi nematai?
Aplinkui griuvėsiai, iškirsti miškai,
Uždaro mokyklas alkani vaikai.
Užsienin važiuoja ąžuoliniai rąstai,
Lietuvą užplūdo gėjai, pederastai.
Auga bedarbystės nesėti laukai,
Matom, kad sugrįžta baudžiavos laikai.
Valdžioje chaosas, riejasi vagiai,
Skurdas vis didėja, karias ubagai.
Jau dosni žemelė visa dirvonuoja,
Žemdirbiai nuskurę verkia, aimanuoja.
Mums jau įkyrėjo ta malda „į NATO“,
Kiek čia nusižudė, niekas jų nemato.
Mes senyvo amžiaus vaikštom, kol šviesu,
O jei kiek pritemo, tai išvis baisu.
Dabar seną žmogų, kaipo kokį durną,
Net suriša kojas, užklijuoja burną.
Ponas Prezidente, gelbėk visagali,
Nes Marijos žemėj tęstis taip negali.Meldžiam, Prezidente, nedabaiki mūs,
Neparduok Tėvynės, grįžki pas savus!
arba
Parduodant Tėvynę, linkime neklysti,
Kad nereiktų kaip Antanui per upelį bristi.© Juozas Žemdirbevičius
Adomas blogas 