Take the Lead (Addictive TV Remix)

Štai kas toks video remix’as: vaizdą gali scratch’uoti kaip plokštelę, dėlioti koliažus, net Antonio antakį gali kyloti kaip panorėjęs! Pažaisčiau, ale nėra laiko. Tai galiu nors pažiūrėti:

Ekstrymai. Vienas.

Some people jau seniai laipioja dangoraižiais ir šokinėja parašiutais, bet pasakyki, argi ne geriau vėliau negu niekad išbandyti šį bei tą, nuo ko vėliau pasakojant įspūdžius klausančiajam/-jai rankų plaukai pagaugais eina?
Kai dabar pagalvoji, nėra taip itin pavojinga (ekstremalu – sparčiai populiarėjantis sinonimas), buriuoti jachta skersai Baltiją, neviršijus laivo galimybių. Ak, jachta – tobulas žmogaus kūrinys: viskas apgalvota iki detalių. Ji nenuverčiama ant šono (gal tik teoriškai)! O į bures gali žiūrėti valandų valandas: taip pažaboti vėją?..
Savo menkystę suvoki praradęs žemę horizonte ir pamatęs gyliamačio skaičių: apačioj šimtas trylika metrų vandens, aplink – 90 km radiusas iki horizonto. Vien vanduo!
Apie jūrligę nekalbėsim. Tebūnie pačiam staigmena (gal tamsta nesergi?). Vargšas organizmas (vestibiularinis ap.) klausia, kaip jam elgtis, kai horizontas svyruoja kaip sūpuoklės. Išbandykite greipfrutą, citriną ar imbierą – gal padės!

Sarajevas Bosnijoj.

Grįžau iš atostogų aš.
Buvau Bosnijoj, ten ir HercEgovina.
Sarajevas – miestas tarp keturių kalvų. Nežinia, ar jie pradėjo jį taip vadinti dėlto, kad taip gražiau skamba, ar kad kalvose įsikūrę serbų snaiperiai šaudė gyvus taikinius. Serbai šaudė ir pastatus: daugybė kulkų žymių fasaduose, asfalte.
Negyvų namų apstu visame mieste: žiojėja tuščios angos, želia medžiai stoguose. Tačiau, rodos, tai tėra vienintelis prieš dešimtmetį vykusio karo požymis: žmonių veiduose nematai jokių randų ir skausmo, gatvėse nejauti jokio pavojaus, saulė šviečia ir mėnulis spingsi.
Tokia štai glausta mano literatūra.
O kelionės nuotraukas pateikiau čia.

Atostogos

Aš su visu savo paties blogiu ir blogu iškeliauju atostogų. Įvykis tikrai neeilinis.

O galybe, laisvo laiko,
leiski, atsilaušiu,
ir, kišenėje suspaudęs,
širdyje dainuosiu:
“o pasauli, o pasauli,
pas Tave aš ateinu!..“

Donelaitis

Tūlas pilieti, prisimink Donelaitį, kurs mūsų kalbą iškėlė į aukštybes! Skaitant “Metus“ dar ir dabar širdis dainuoja.
Įdomiausia tai, kad kiekvienam sezonui, kiekvienai savaitei ir kiekvienai nuotaikai atrasi eilutę. Kaip ir dabar:

Tankiai mes tvanke prastai maišydami skinkį
Ir vandens malkus iš klano semdami gėrėm.
Prakaito taip daug nuo veido mums nulašėjo,
Kad per nosį teškančios vis ritosi srovės.
Ak, mes biedžiai, ak, visur didei prisivargom!

Ačiū, Giedriau!

Lomo

Aš labai dėkingas Noruišiui (ex-mazilis) už priminimą. Keista, kai pamiršti įsigyti daiktą, kurį buvai nusprendęs nusipirkti, kai tik galėsi. Pagaliau išsprendžiau savo klausimą pentax-minolta-canon-5-6-7-mpx-12x-optical-zoom-etc. Atsakymas: Lomo!
Atsidėkodamas reklamuoju “lomo dienos: lomo funk“ – šį šeštadienį archsąjungos pilyje. Čekiraut čia:

O įsigijau šiandien keturių linzių Actionsampler Flash lomokamerą, turėtų atvykti po 5 dienų. Palaukiam!
Beje, senukas Ломо Компакт Автомат prikeltas naujam gyvenimui. Jis turėtų būti sekantis mano pirkinių krai-te-lė-je.

Lova

Kokios lovos, viešpatėliau,- aš pats miegu ant 180 cm pusantrinės lovelės su dviem galvūgaliais! Kai čiaudau, ji juda ir girgžda. Mano lova (aš jos nepažįstu ir nepirkau) yra išgulėta, su spyruokliniu čiužiniu, ir, toks įspūdis, pagaminta pagal užsakymą: nuo sienos kampo iki radiatoriaus rezervo lieka vienas centimetras! Sunku įtikėti tokiu atsitiktinumu. Tokios lovos yra reliktas, jų niekas nebeparduoda.
Tiesą sakant, tai ne mano lova. Aš ją nuomoju. Kartu su viena pagalve ir butu.

Be pavadinimo (tik šįkart).

Ši šviežia šiluma, called pavasaris, prie kurios visdar nepripratęs, nes nesupranti kaip rengtis, ir likusią dienos dalį tempaisi švarką ant peties, virsta neveiksna ir ištižimu (bent iki vakaro, kol karštis atlėgs). Kompiuteris tampa tinkamas postringavimams, bet ne rimtam darbui.
Pasakysiu, aš pagaliau šiandien susivokiau užsidirbęs tiek, kad galėčiau sau leisti nedirbti…
…Bent šį savaitgalį, cha-cha 😀
Ta prasme, aš toliau norėtau apžvelgti savo interneto aktualijas. Paskaityk.

Sick of Winter

Pavargau nuo žiemos, re-aliai!

Atrasta: Višinskio

Sezonai keičiasi.

Visada po žiemos ateina pavasaris, ir visada reikia tai paminėti, bent jau atodūsiu, kai markstydamasis nuo spiginančios saulės pakeli akis į viršų.

Einu dirbt toliau – nėr kada laukti per lūžinėjantį ledą slysčiojančio pavasario.

P.S.: Lažinamės skaitytojau, kad jau pamiršai miško kilimo kvapą kaitrią vasaros dieną?

baisuuu

Nuotrauką, pavadinimu “baisuuu“ išdrožė ir man atsiuntė fotoredaktorė Viktorija. Galite įsidiegti į darbastalį.

Žvaigždės nuščiūva.

ąžėrtį ažerty.. Matote?
Nuo šiol rašysiu lietuviškais raštmenimis, juk koduotės dabar pažengusios pirmyn. Tie mūsų raštmenys tokie įdomūs, nors simboliai kaikurie iš kitų pasiskolinti..